Trumpas ragina nedelsiant pradėti derybas: Iranas rodo norą derėtis!
2025 metų birželio 16 dieną konfliktas tarp Irano ir Izraelio paaštrėja. Trumpas ragina pradėti derybas, nes kariniai išpuoliai pablogina padėtį.

Trumpas ragina nedelsiant pradėti derybas: Iranas rodo norą derėtis!
Reikalai kunkuliuoja tarp Izraelio ir Irano, o geopolitinė įtampa yra aukščiausia visų laikų aukštuma. 2025 m. birželio 16 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas G7 viršūnių susitikimo Kanadoje kuluaruose pareiškė, kad Teheranas pranešė apie savo norą kalbėtis. Jis pažymėjo, kad Iranas turėjo sėsti prie derybų stalo anksčiau ir paragino sudaryti susitarimą, kuris būtų skausmingas abiem pusėms. Jis leido suprasti, kad Iranas nelaimės karo ir kad pats laikas kalbėti, kol dar ne vėlu. Wiesbadener Kurier teigimu, diplomatinis spaudimas Iranui tampa vis didesnis.
Konfliktą, dėl kurio oras sunkiai kvėpuoja, paaštrino neseniai įvykusi ataka prieš Irano televizijos kanalą IRIB. Tą pačią dieną, 2023 m. birželio 16 d., Izraelis tiesioginės transliacijos metu užpuolė stotį. Tai buvo atsakas į Irano raketų atakas, per kurias Tel Avive ir Haifoje žuvo aštuoni žmonės. Dėl Teherano išpuolio laikinai nutrūko stoties tinklas, o transliacijos metu pasigirdo sprogimai. Žmonės Teherane skubėjo palikti miestą, komentuodami, kad gatvės buvo perpildytos, o prie degalinių nusidriekė ilgos eilės – miestas buvo budrus. RFERL praneša, kad Izraelis taip pat taikėsi į kitus karinius taikinius Teherane ir perspėjo gyventojus apie gresiantį pavojų.
Karinis kontekstas
Tačiau karinė įtampa tuo nesibaigia. Pastarosiomis dienomis Izraelis surengė daugybę antskrydžių Irano branduoliniams objektams, kuriuos Izraelio prezidentas Izchakas Herzogas pateisino kaip būtiną priemonę siekiant išvengti egzistencinės grėsmės žydų tautai. Pasak ZDF, buvo susirūpinta, kad Iranas padarė didelę pažangą kurdamas slaptą branduolinę programą, o Iranas visada neigė šiuos kaltinimus.
Situacija itin įtempta: žvalgybos informacija rodo, kad Iranas turi beveik 409 kilogramus urano, kurio grynumas siekia 60 procentų. TATENA vadovas Rafaelis Grossi taip pat perspėja apie katastrofiškas pasekmes, jei atakos prieš Irano branduolinius objektus tęsis. Irano atsakomojo smūgio prieš JAV bazes galimybė yra pasikartojanti tema, ypač po pastarųjų provokacijų, kurios dar labiau paaštrino ir taip įtemptus JAV ir Irano santykius.
Ateities perspektyvos
Naujų derybų dėl Irano branduolinės programos, kurios iš pradžių buvo planuotos birželio 15 d. Omane, perspektyva po pastarojo meto karinio paaštrėjimo vargu ar nebeatrodo reali. Irano įstatymų leidėjai paskelbė, kad pateiks prašymą pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), o tai dar labiau apsunkins situaciją. Šioje keblioje situacijoje JAV jau sumažino savo ambasados Irake personalą, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio perspėjo Iraną nepulti JAV objektų ar personalo.
Naujausi įvykiai aiškiai rodo, kad artimiausiomis dienomis Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau bus tarptautinio dėmesio centre. Atsižvelgiant į abiejų pusių įspėjimus ir karinį pasirengimą, belieka pažiūrėti, kokia bus deeskalavimo galimybė. Vienas dalykas aiškus: regione nervingi, o taikaus sprendimo dar toli.