Saugumo ateitis: Vysbadeno konferencijoje dėmesio centre – dronai ir dirbtinis intelektas
2025 m. liepos 16 d. Vysbadene įvyko tarptautinė saugumo konferencija „LANDEURO“, kurioje dalyvavo per 2000 dalyvių.

Saugumo ateitis: Vysbadeno konferencijoje dėmesio centre – dronai ir dirbtinis intelektas
2025 m. liepos 16 d. Vysbadeno Rhein-Main kongresų centre vyko tarptautinė saugumo konferencija „LANDEURO“, kuri buvo surengta šūkiu „Transformacija su sąjungininkais ateities kovai“. Frankfurto prie Maino rezervistų asociacija buvo ten ir galėjo atlikti aktyvų vaidmenį tarp daugiau nei 2000 dalyvių iš maždaug 80 šalių. Dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir politikos bei pramonės atstovai
.
Ši konferencija buvo svarbus pagrindas keistis nuomonėmis apie dabartinius saugumo politikos iššūkius, ypač atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykstant Ukrainos konfliktui. Ypač ryškios buvo ginkluotųjų pajėgų pertvarkos ir sąveikumo temos. Specialistų paskaitos ir diskusijų ratai leido pakalbėti apie greitą šiuolaikinės kariuomenės prisitaikymą. Kaip praneša defence-network.com, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas skaitmeniniam karui ir bepiločių orlaivių gamybos didinimui Ukrainoje.
Dėmesio centre – dronai ir skaitmeninis karas
Pastaraisiais metais Ukraina parodė, kokia itin svarbi bepiločių orlaivių technologija gali būti sėkmingam šiuolaikiniuose konfliktuose. Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto atlikto tyrimo duomenimis, Ukrainos taktiniai dronai sudaro apie du trečdalius Rusijos nuostolių. Šie dronai yra dvigubai efektyvesni nei visos kitos ginklų sistemos kartu. Ukraina naudoja tiek komercinius, tiek specialiai sukurtus dronus, aprūpintus dirbtiniu intelektu (AI).
AI leidžia ginkluotosioms pajėgoms realiu laiku analizuoti duomenų kiekius, nustatyti modelius ir greičiau priimti karinius sprendimus. Naudojant šias technologijas, galima nepaprastai padidinti karių efektyvumą ir sutrumpinti reakcijos laiką.
Iššūkiai Vakarų ginkluotosioms pajėgoms
Tačiau Vakarų karinės struktūros susiduria su daugybe iššūkių tiek naudodamos bepiločių orlaivių technologijas, tiek integruodamos dirbtinio intelekto sistemas. Daugelis šių struktūrų nėra skirtos greitai diegti naujas technologijas ir yra paveiktos duomenų perdavimo, kuris yra pažeidžiamas elektroninės žvalgybos.
Generolas Zalužnis pabrėžia, kaip svarbu Vakarų pajėgoms pasimokyti iš Ukrainos. Karinės doktrinos pritaikymas skaitmeniniams reikalavimams ir glaudus bendradarbiavimas su pramone yra labai svarbūs. Tai vienintelis būdas efektyviai sujungti technologijas, duomenis ir žmonių sprendimų priėmimą bei pasiruošti šiuolaikinio karo iššūkiams.
Galų gale, mūšio valdymo sistema DELTA siūlo vadams patogią sąsają, kad būtų galima įveikti šį iššūkį. Ji integruoja realaus laiko duomenis iš bepiločių orlaivių, palydovų ir žmonių žvalgybinių lėktuvų, todėl galima tiksliai koordinuoti kariuomenės judėjimą. Akivaizdu, kad naujausi pokyčiai skaitmeninio karo srityje ne tik suteikia galimybių, bet ir reikalauja tam tikro permąstymo Vakarų ginkluotosiose pajėgose.
Renginį užbaigė bendražygių pasikeitimas su Heseno valstijos vadovybės ir RK Frankenšteino atstovais. Ypatingai dėkoju JAV kariuomenės leitenantui Johnui Thruelsenui už atsidavimą ir dėmesį, kurį jis skyrė šiam renginiui. Konferencija dar kartą pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ateities saugumui.