Pavojaus signalas dėl sausros Vogelsberge: ūkininkai kovoja su rekordine sausra!

Pavojaus signalas dėl sausros Vogelsberge: ūkininkai kovoja su rekordine sausra!

Vogelsbergo rajone gamta šiuo metu rodo savo sausąją pusę. 2025 m. pavasario mėnesiais buvo užfiksuotas mažiausias kritulių kiekis nuo 1931 m., kai prasidėjo orų rekordai. Remiantis Vokietijos meteorologijos tarnybos ataskaitomis, nuo vasario pradžios iki balandžio vidurio iškrito itin mažai kritulių, o tai smarkiai paveikė ūkininkus. Kaip pranešė ūkininkas Andreasas Löffleris iš Brückenwiesenhof Ilbeshausene, pirmą kartą nupjovus žolę, buvo gauta tik 45 % įprasto derliaus. Vis daugiau ariamos žemės būna rudos ir sausos, o tai daugeliui ūkininkų kelia didelių iššūkių. [Giessener Allgemeine] (http://www.giessener- Allgemeine.de/vogelsbergkreis/strategie-gegen-die-duerre-93790185.html) paaiškina, kad visų pirma lauko augalai, pavyzdžiui, kukurūzai, iš pradžių galėjo geriau prisitaikyti prie sausros, tačiau tolesnis vystymasis visiškai priklauso nuo oro sąlygų.

Laimei, šiek tiek palengvėjo laiku prasidėjęs gegužės lietus, kurį su palengvėjimu atsiduso rajono ūkininkų asociacijos pirmininkas Andreasas Kornmannas. Nepaisant to, situacija išlieka įtempta, nes taip pat yra smarkaus lietaus pavojus. Nors per mažas vandens kiekis yra kenksmingas, per didelis kritulių kiekis taip pat gali sukelti eroziją ir kitas problemas. Dr. Hans-Otto Wack, patyręs ekologas, pabrėžia, kad vėjo eroziją ir vandens eroziją pablogina užsitęsę sausi periodai. [Umweltbundesamt](https://www.umweltbundesamt.de/themen/wasser/extremprojekteklimawandel/trockenheit-in-deutschland-fragen- Answeren) rodo, kad daugelyje Vokietijos regionų, ypač šiaurėje, viršutiniame dirvožemio sluoksnyje yra sausros.

Sausros pasekmės žemės ūkiui

Bet ką tai iš tikrųjų reiškia vietos žemės ūkiui? Klimato kaitos poveikis yra pastebimas ir sukelia ne tik derliaus nuostolius. Dėl vandens trūkumo kultūriniai augalai patiria stresą ir gali duoti mažiau. Humusingi dirvožemiai yra pranašesni, palyginti su smėlingais dirvožemiais, kurie mažiau gali kaupti vandenį. Kaip pranešė Landwirtschaft.de, skirtingi augalai gali skirtingai toleruoti sausrą; Nors bulvės ir cukriniai runkeliai yra gana jautrūs, pavyzdžiui, soros gerai toleruoja sausrą.

Padėtis dar sudėtingesnė pieno gamintojams, kurie yra priversti pirkti brangius pašarus, nes nuosavose pievose ir ganyklose neužtenka derliaus. Didelė sausra taip pat kelia gaisrų pavojų, o tai dar labiau pablogina situaciją. Vėjo ir vandens sukeliama erozija daro įtaką dirvožemio derlingumui, todėl nerimaujama, kad draudimo nuo sausrų programos nėra pakankamai veiksmingos, nes žemės ūkyje jos dažniausiai pasitaiko retai.

Nauji požiūriai į žemės ūkį

Žemės ūkis susiduria su iššūkiu sukurti naujas strategijas, skirtas spręsti klimato kaitos problemas. Galimas sprendimas galėtų būti agromiškininkystės sistemų panaudojimas, kai dirvožemiui pagerinti sukuriamos medžių juostos. Daktaras Wack rekomenduoja nepalikti dirvos pūdyme per ilgai, kad būtų išvengta erozijos. Todėl prisitaikymo strategijos žemės ūkyje įgauna vis didesnį pagreitį; nuo sausrai atsparių veislių parinkimo iki organinių trąšų naudojimo humusui sukurti.

Situacija išlieka įdomi ir, kaip parodys artimiausi mėnesiai, žemės ūkyje reikia „geros rankos“. Tvarios priemonės ir sąmoningas vandens naudojimas dabar reikalingi labiau nei bet kada. Pokyčiai per ateinančius kelis mėnesius gali lemti, ar regionas galės atgauti savo vaisingumą ir galią uždirbti, ar ne. Kaip taikliai pažymi Wackas, sausros padariniai dar nenuspėjami ir situacija gali paaiškėti tik iki rugsėjo mėn.