Prieglobsčio prašymai Vokietijoje: pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 45 proc
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį Vokietijoje labai sumažėjo prašymų suteikti prieglobstį skaičius – pagrindinės priežastys ir politinės reakcijos.

Prieglobsčio prašymai Vokietijoje: pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 45 proc
Vėjas pasikeitė Vokietijos prieglobsčio politikoje. Remiantis naujausiais duomenimis, prieglobsčio prašymų skaičius Vokietijoje per pirmąjį 2025 m. pusmetį smarkiai sumažėjo. dienos naujienos 61 336 žmonės pirmą kartą kreipėsi dėl prieglobsčio, o gauti 11 482 tolesni prašymai. Palyginti su praėjusiais metais, tai dramatiškai – 44,9 proc. – sumažėjo, nes 2024 m. sausio–birželio mėnesiais vis dar buvo pateiktas 132 201 prieglobsčio prašymas.
Šio vystymosi priežastys yra įvairios. Lemiamą vaidmenį atlieka griežtesnė sienų kontrolė, Balkanų valstybių priemonės ir pasikeitusi padėtis Sirijoje. Sirija, kuri anksčiau buvo pagrindinė prieglobsčio prašytojų kilmės šalis, užfiksavo tik ribotą prašymų į Afganistaną skaičių (15 181) ir 15 127 prašymus. Tendencijos pasikeitimas, kuris atsispindi ir skaičiuose.
Bendras vaizdas Europoje
Visa Europos Sąjunga susiduria su panašiu nuosmukiu. Pirmąjį 2025 metų pusmetį ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje iš viso buvo užregistruoti 388 299 prieglobsčio prašymai – 23 procentais mažiau nei praėjusiais metais. Populiarios paskirties šalys ir toliau yra Ispanija ir Prancūzija, kurios yra pirmoje vietoje su 76 020 ir 75 428 prieglobsčio prašymais. Trečioje vietoje yra Vokietija su iki šiol paminėtomis programomis, pvz Europos Parlamentas apibendrina.
Pagrindinės ES kilmės šalys yra Venesuela (48 413), Afganistanas (41 127) ir Sirija (23 307 prašymai). Vokietija tebėra pageidaujama Afganistano ir Sirijos pabėgėlių paskirties šalis, o Ispanija vis labiau pritraukia prieglobsčio prašytojus iš Venesuelos. Šie pokyčiai svarbūs ne tik nukentėjusioms šalims, bet ir turi įtakos visai ES bei jos migracijos politikai.
Migracijos politikos kritika
Vidaus reikalų ministras Dobrindtas mažėjančius skaičius vertina kaip savo migracijos politikos sėkmę, tačiau sulaukia ir kritikos. Žaliųjų partijos lyderė Britta Haßelmann išreiškia susirūpinimą, kad federalinės vyriausybės politika gali kelti pavojų Europos bendradarbiavimui. Konfidencialiame ES prieglobsčio agentūros (EUAA) pranešime taip pat nurodomos griežtos priemonės, tarp kurių, be kita ko, yra tam tikrų pabėgėlių iš Sirijos, ypač nusikaltėlių ir pavojingų žmonių, apsaugos statuso panaikinimas.
Įdomūs reikalai darosi ir kaimyninėse šalyse. Lenkija taip pat planuoja imtis savo priemonių, reaguodama į Vokietijos sienų kontrolę. Tai rodo, kad migracijos klausimas yra ne tik nacionalinis, bet ir Europos iššūkis.
Atsižvelgiant į dabartinius pokyčius, klausimas dėl būsimos prieglobsčio politikos krypties Vokietijoje ir Europoje lieka atviras. Kaip greitai pasikeis sąlygos? O kaip į tai reaguos politikai? Į šiuos klausimus teks atsakyti per ateinančias savaites ir mėnesius.